apiplepėti — apiplepėti, apìplepa, ėjo 1. tr. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepėjot Kp. 2. tr. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa Kt. 3. refl. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepėjau, dabar… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiplepėti — atsiplepėti, atsìplepa, ėjo Š iki valios prisiplepėti: Kai sueina, tai valandų valandas plepa ir neatsìplepa Jrb. Nors kartą jos atsiplepės, kiek tik lenda rš. plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išplepėti — išplepėti, ìšplepa, ėjo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepėjai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk).… … Dictionary of the Lithuanian Language
nubambėti — 1 nubambėti, nùbamba (nubamba), ėjo tr. nušnekėti, nuplepėti: Čia jau visai tu niekus nubambėjai Skr. 2. nubarti: Nùbambamas, nubūnamas yr vyras pačios bambeklės Šts. bambėti; apibambėti; atbambėti; įbambėti; išbambėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nubarškėti — 1. intr. barškant nuvažiuoti: Nutarškėjo, nubarškėjo pakalnėn Kp. ║ barškant nukristi: Degtukų skrynelė nubarškėjo šalia rš. 2. tr. niekus nušnekėti, nuplepėti: Kažin ką ji nubarškėjo, aš nė neišgirdau Skr. barškėti; atbarškėti; įba … Dictionary of the Lithuanian Language
nupliauškinti — 1. intr., tr. išlupti, primušti: Diržu, sušlapinta virve nupliauškinai vaiką rš. 2. žr. išpliauškinti 2: Nupliauškintas pienas, išpliurvotas Šv. 3. intr. šnek. pliauškinant nuvežti: Rublį duosi, nūpliauškins į Kauną Grd. 4. intr. š … Dictionary of the Lithuanian Language
paplepėti — paplepėti, pàplepa, ėjo 1. intr., tr. K pakalbėti, papliaukšti: Sėsk, da biskį paplepėkim Alk. Palūkėk, paplepėsim ką kalvėk Dv. Jis paplepėjo vienų niekų Vyž. Paplepėjo nė ratai, nė dviračiai Rgv. Čia didžius nėkus paplepėjo S.Dauk. | refl. K:… … Dictionary of the Lithuanian Language
plepėti — plepėti, plẽpa, ėjo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa… … Dictionary of the Lithuanian Language
praplepėti — praplepėti, pràplepa, ėjo 1. intr. NdŽ, Lp praleisti kurį laiką plepant. 2. tr., intr. nesusilaikyti ko nepasakius, prasitarti: Bešnekėdama nė nesijuto, kap praplepėjo Kt. | refl.: Lėnė nurausta taip prasiplepėjusi, bet jos atsikaltinimo niekas… … Dictionary of the Lithuanian Language
priplepėti — priplepėti, prìplepa, ėjo 1. tr. I, Brs pripasakoti, pripliaukšti, pripaistyti: Bet į galvą tik nesiimkite, ką aš čia priplepėjau Jnšk. Et, niekų priplepėjai, o rimto ir pats nieko negirdėjai KrvP(Vlk). 2. refl. iki valios plepėti: Atsikėlė… … Dictionary of the Lithuanian Language
